Stalių dirbtuvės, kurios moko dirbdamos

Atvirose dirbtuvėse mokiniai nesimoko atskiroje patalpoje prie atskirų projektų. Jie dirba prie tų pačių darbastalių kaip ir staliai, prie tų pačių užsakymų, tais pačiais įrankiais. Mokoma pačio darbo eigoje, o tai įmanoma tik tada, kai dirbtuvės tam organizuotos.

Vienos dirbtuvės, vienas darbų srautas

Atviras išplanavimas reiškia, kad visi mato, ką daro kiti. Plokštes šlifuojantis mokinys gali stebėti, kaip prie gretimo darbastalio stalius ruošia jungtį, o stalius gali žvilgtelėti ir pastebėti problemą, kol ji dar nevirto sugadinta detale. Darbai dirbtuvėse juda aiškia seka – nuo medžiagos paruošimo per apdirbimą ir surinkimą iki apdailos, todėl mokinys visada žino, iš kur atkeliavo jo darbas ir kur jis keliaus toliau.

Kaip dalijamasi įrankiais

Kai mokiniai ir patyrę meistrai naudojasi ta pačia įranga, tvarkingą ją išlaikyti padeda kelios paprastos taisyklės:

• Kiekvienam įrankiui – sava vieta. Pažymėtuose Systainer lagaminuose ar ant pažymėtų lentynų laikomus įrankius greita rasti ir lengva patikrinti dienos pabaigoje.
• Grąžinama paruošta kitam. Švarūs, su įkrautais akumuliatoriais, o apie nusidėvėjusį diską ar šlifavimo medžiagą pranešama, užuot palikus tai atrasti kitam.
• Dulkių nusiurbimas – įrankio dalis. Pjūklai ir šlifuokliai kaskart prijungiami prie dulkių siurblio – dėl sveikatos ir kad būtų aiškiai matyti linija.
• Pirma parodoma, paskui naudojama. Mokinys tikrame darbe įrankį naudoja tik tada, kai patyręs kolega parodė, kaip jis veikia, ir stebėjo, kaip mokinys juo saugiai dirba.

Ko pirmametis išmoksta per pirmąjį mėnesį

Pirmasis mėnuo daugiausia skirtas susipažinti ir išmokti pagrindų. Pirmametis sužino, kur kas yra ir kaip veikia dirbtuvės: kaip planuojami darbai, kaip laikoma medžiaga, kaip prasideda ir baigiasi diena. Jis mokosi skaityti brėžinį ir pjovimo sąrašą, tiksliai matuoti ir žymėti bei saugiai naudotis įprastais rankiniais elektriniais įrankiais atliekant paprastas užduotis. Daug laiko skiriama pagalbai – atnešti, paruošti, prilaikyti, sutvarkyti. Tas laikas nėra prarastas. Jis leidžia mokiniui būti šalia darbo ir matyti, kaip patyrę staliai apgalvoja užduotį.

Mėnesio pabaigoje pirmametis paprastai jau būna šiek tiek prisidėjęs prie tikrų užsakymų. Dar svarbiau – jis žino, kada sustoti, į ką kreiptis ir kaip paklausti. Šiame etape šie įpročiai svarbesni už bet kurią atskirą techniką.