Besiūlės grindys buvusioje bažnyčioje

Vaikščioti vandeniu jie nemoka – bet būtent taip atrodo, kai komanda lieja besiūles grindis buvusioje bažnyčioje. Už rezultato slypi milžiniškas paruošiamasis darbas.

Liejamos grindys parodo kiekvieną po jomis esantį trūkumą. Prieš sumaišant pirmąjį medžiagos litrą, pagrindas turi būti nušlifuotas lygiai, išsiurbtas iki švaraus mineralinio paviršiaus ir patikrintas dėl drėgmės. Didžioji tokio darbo dalis atliekama dar prieš atsirandant kam nors, kas primintų grindis.

Patyrusi, gerai suderinta komanda

Keturi žmonės, kiekvienas su aiškiu vaidmeniu. Vienas šlifuoja, vienas siurbia dulkes, du maišo ir lieja pagal laikmatį, su kuriuo nesiderėsi – kai medžiaga pradedama lieti, liejimo sustabdyti nebegalima.

Tinkami įrankiai pagrindui paruošti

Šlifuoti patalpoje be dulkių nusiurbimo naudojamame pastate tiesiog negalima. Šlifuoklis dirba prijungtas prie M klasės dulkių siurblio, o filtras keičiamas pagal grafiką, o ne tada, kai susilpnėja siurbimas.

Kruopštus, tikslus darbas iki pat apdailos

Grindys vertinamos pagal paskutinį sluoksnį. Šviesa pro langus čia krinta žemai ir yra negailestinga – kiekviena volelio žymė matytųsi per visą navą. Sluoksnis tepamas šlapias ant šlapio, vienu nenutrūkstamu praėjimu, judant tolyn nuo šviesos.

Grindys, kurios atskleidžia architektūrą

Baigtos grindys daro tai, ko iš jų tikėtasi: jos išnyksta. Jokių siūlių, jokių slenksčių, nieko, kas trikdytų žvilgsnį nuo įėjimo iki tolimosios sienos – todėl pastebimas pastatas, o ne grindų danga.