Rankomis formuotos banglentės

Rankomis formuota banglentė prasideda kaip putplasčio luitas ir baigiasi kaip lenta, kuria žmogus pasitikės didelėse bangose. Tarp šių dviejų taškų – ilgas formavimo, šlifavimo ir apdailos kelias. Didžioji jo dalis kelia smulkias dulkes, o viskas priklauso nuo to, ką meistras mato ir jaučia.

Nuo ruošinio iki kontūro

Pradžia – ruošinys: putplasčio šerdis, dažniausiai su plona medine išilgine juosta (stringeriu), įklijuota per vidurį standumui. Meistras pagal šabloną nubrėžia kontūrą, jį išpjauna, o tada elektriniu oblium, praėjimas po praėjimo, nuima ruošinį iki reikiamo storio ir išlinkio – kreivės nuo nosies iki uodegos. Formavimo patalpa apšviečiama iš šono, kad žemai krintanti šviesa parodytų kiekvieną įdubą ir iškilimą paviršiuje.

Kraštai, dugnas ir lentos pojūtis

Kraštai lemia, kaip lenta suka, ir jie formuojami daugiausia rankomis – šlifavimo kaladėlėmis ir tinkleliais. Dugnas įgauna savo kontūrus, o nosis ir uodega – galutinį storį. Fiksuoto recepto nėra; tai nuojauta, sukaupta per daugybę lentų. Kai kurios dirbtuvės banglentes gamina ir iš medžio – iš plonų juostelių ant vidinio karkaso, ir principas tas pats: forma randama po truputį nuimant medžiagą.

Kodėl svarbus dulkių nusiurbimas

Putplasčio dulkės itin smulkios ir lengvos. Be nusiurbimo jos kybo ore ir nusėda ant kiekvieno paviršiaus. Vėliau šlifuojant stiklo pluoštą ir sukietėjusią dervą dar blogiau: tokios dulkės dirgina odą, akis ir kvėpavimo takus. Šlifuoklis, prijungtas prie dulkių siurblio, pakeičia visą darbo savaitę.

• Sveikata. Ties šlifavimo padu surinktomis dulkėmis niekas nekvėpuoja.
• Matomumas. Švarus paviršius parodo formą tokią, kokia ji yra iš tikrųjų, todėl meistrui nereikia dirbti per dulkių miglą.
• Apdailos kokybė. Ant paviršiaus likę abrazyvo grūdeliai ir dulkės jį subraižo kito praėjimo metu ir sugadina kitą dervos sluoksnį.

Laminavimas ir apdaila

Suformuota lenta padengiama stiklo pluošto audiniu ir derva. Derva turi tikti putplasčiui: kai kuriuos putplasčius poliesterio derva ardo, todėl jiems reikia epoksidinės. Po to tepamas užpildomasis sluoksnis, kuris nušlifuojamas lygiai, neprašlifuojant iki po juo esančio audinio. Šiam paskutiniam šlifavimui reikia lengvos rankos ir šlifuoklio, kuris dirba stabiliai ir kontroliuojamai.